02_DarboPartija_logo-transperantRGB

DARBO PARTIJOS KANDIDATAS Į PREMJERUS - VIKTORAS USPASKICH

SUSIPAŽINKITE SU DARBO PARTIJOS RINKIMŲ PROGRAMA ŽEMIAU

DARBO PARTIJOS KANDIDATAS Į PREMJERUS - VIKTORAS USPASKICH

SUSIPAŽINKITE SU DARBO PARTIJOS PROGRAMA ŽEMIAU

PROGRAMOS PUNKTAI

Visada buvo girdėti tie patys pasiteisinimai – pinigų nėra. Tačiau didžiausia problema – ne lėšų trūkumas, o gero ūkininkavimo, protingo valdymo, valstybės pajamų ir išlaidų racionalaus tvarkymo, sąžiningos mokesčių ir finansų politikos ir rūpinimosi žmonėmis nebuvimas.

Siekdami socialinio teisingumo subalansuosime darbo ir kapitalo apmokestinimą. Pagrindinį dėmesį skirsime ne tik mokesčių, pajamų surinkimui, bet ir efektyviam lėšų paskirstymui bei griežtai jų panaudojimo kontrolei.

Valstybės finansai – tai ne nuosavos kišenės ar santaupos, todėl šios lėšos turi būti valdomos ir naudojamos efektyviai. Turi būti atliktas išsamus tyrimas ir baigtos spekuliacijos apie netinkamą, ar net nusikalstamą skolinimąsi ir išlaidavimą valstybės vardu, o nustačius nepagrįstus nuostolius tokią veiklą vykdę asmenis bus patraukti atsakomybėn, nežiūrint į jų užimamas pareigas.

Didžiausi ekonominiai iššūkiai Lietuvoje – lėtėjantis ekonominis augimas, aukštas ilgalaikis nedarbas, didelis šešėlis ir darbuotojų trūkumas. Lietuva vis dar stipriai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio investicijų pritraukimo srityje. Lietuvos įmonės nelinkusios modernizuoti savo verslo ir tik vidutiniškai 68 procentai investuoja į modernizavimą, kai Europos Sąjungos vidurkis yra 85 procentai. Vadinasi, investicijos į produktyvumą, našumą, aukštesnes technologijas didėja ne taip sparčiai, kaip kitose šalyse, o tai gilina atsilikimą, ekonominio efektyvumo mažėjimą ir ekonomikos lėtėjimą.

Tokia pati situacija yra su eksportu. Daugiau nei 80 procentų pramonės darbuotojų dirba žemos pridėtinės vertės pramonės sektoriuose, todėl virš 60 procentų eksporto sudaro žemos pridėtinės vertės produkcija. Taip pat žemos pridėtinės vertės gamyba yra mažiau imli inovacijoms ir technologijoms. Tai sukuria tam tikrą užburtą mažos pridėtinės vertės sukūrimo ratą ekonomikoje.

Kadangi Lietuva neturi didelių gamtinių išteklių, iš kurių žaliavų ar produktų eksporto galėtų kurti didelę ekonominę pridėtinę vertę, turime orientuotis į žmogaus kuriamų vidutinės ir aukštos pridėtinės vertės produktų gamybos skatinimą ir eksportą, taip pat skatinti Lietuvoje veikiančias įmones reinvestuoti pelną į modernizaciją, inovacijų diegimą.

Sritys, kuriose galime pasiekti gerų rezultatų, yra lengvoji ir maisto pramonė, biotechnologijos, informacinės technologijos, logistika, žemės ūkis, energetika. Todėl turime susikoncentruoti į kelias pramonės sritis, pripažinti jas strateginėmis, kurias ypač skatinsime, kursime gerą investicinę aplinką, sudarysime sąlygas mokslo ir verslo bendradarbiavimui rengiant darbuotojus, kuriant technologijas, reikalingą infrastruktūrą.

Smulkaus ir vidutinio verslo įmonės susiduria su tokiomis problemomis: darbuotojų trūkumas, didelė administracinė bei mokestinė našta, menkesnės kreditavimo galimybės, – tai labai trukdo pritraukti privačias investicijas. Šiuos klausimus spręsime pasitelkę finansinius mokestinius instrumentus, kuriuos pristatėme aukščiau.

Visomis valstybės išgalėmis skatinsime ekonomikos augimą, saugosime ir kursime naujas darbo vietas. Išlaikysime tolygų šalies vystymąsi, skatinsime investicijas į gamybą regionuose. Daug dėmesio skirsime žmogaus vystomoms veikloms – vidutinės ir aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimui, viduriniosios klasės stiprinimui. Ypatingą dėmesį skirsime ne tik darbo vietų išsaugojimui, bet ir naujų kūrimui, darbuotojų pritraukimui, kadencijos metu baigsime spręsti ilgalaikio nedarbo problemą

Lietuva yra viena labiausiai nuo energetinio nepritekliaus kenčiančių ES šalių. Lietuvoje šis rodiklis siekia 28 % ir daugiau nei tris kartus viršija ES vidurkį (8%). Miestuose šis skirtumas dar didesnis. Pagrindinė priežastis sąlygojanti energetinį skurdą yra aukštos energijos kainos ir mažos namų ūkio pajamos. Lietuvoje išlaidos energijai ir energijos ištekliams yra vienos didžiausių ES bendrijoje, o energijos sąnaudos gaminio savikainoje yra 20% didesnės negu ES vidurkis, todėl būtina nedelsiant imtis veiksmų valstybės ekonomikos konkurencingumo didinimui įgyvendinant sekančius tikslus energetikos sektoriuje: energetinis saugumas, energetikos sektoriaus konkurencingumas, energetinio skurdo mažinimas, AEI subalansuota plėtra, energijos vartojimo efektyvumas, inovacijų plėtra.

Tobulinsime švietimo sistemą, teikdami Švietimo įstatymo pataisas, aiškiai reglamentuodami ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo, neformalaus, profesinio ir universitetinio ugdymo tikslus ir siekius. Sukursime teisines prielaidas, kad švietimas realiai taptų prioritetine valstybės sritimi. Sukursime vertybėmis ir lyderyste paremtą švietimo sistemą, kuri atitiktų atviros pilietinės visuomenės, asmens ir šalies ūkio poreikius bei sudarytų galimybę mokytis ir tobulėti visą gyvenimą. Plėtosime modernią švietimo sistemą, ugdančią demokratišką šalies bendruomenę. Teisinėmis priemonėmis didinsime pedagogų prestižą, jų darbo sąlygų ir socialinių garantijų gerinimą, skatinant jaunimą rinktis pedagogo profesiją. Tikslingai optimizuojant visą švietimo struktūrą, užtikrinsime efektyvų švietimo finansavimą, kuris bus nukreiptas į modernių, šiuolaikiškų įgūdžių įgijimą, motyvuojant visų amžių vaikus, studentus siekti šitų žinių ir jas pritaikyti šiandieniniame realiame gyvenime.

Švietimas turi ugdyti atviras, kūrybingas, atsakingas, savarankiškas asmenybes, kurios sudaro vieningą, solidarią, sumanią visuomenę, puoselėjančią žiniomis ir inovatyviu valdymu grindžiamą sumanią ekonomiką ir konkurencingą ūkį. Todėl, gavę pasitikėjimo mandatą, parengsime nacionalinės strategijos gaires, numatančias šalies švietimo raidą kelis dešimtmečius į priekį.

Skatinsime jaunimą būti aktyvia visuomenės dalimi. Didinsime jaunų žmonių užimtumą, gerinsime gyvenimo kokybę ir mažinsime emigraciją. Skatinsime jaunimą kurti savo verslą. Remsimės pažangiausių Europos šalių praktika jaunimo užimtumo skatinimo srityje.

Remsime kūrybą ir kūrybingumą. Sieksime, kad kultūra būtų deramai finansuojama, modernizuojama kultūros institucijų infrastruktūra, valdymas. Remsime aukštos vertės žiniomis ir kūrybiniais gebėjimais grindžiamą profesionalių menininkų veiklą.

Sieksime, kad dirbantieji turėtų geras gyvenimo ir saugias darbo sąlygas, gautų orų gyvenimą užtikrinantį darbo užmokestį, būtų užtikrintos jų socialinės garantijos. Taikydami kompleksinį pagalbos modelį bei didindami pajamų perskirstymą, mažinsime atskirtį, pajamų nelygybę ir remsime mažas pajamas gaunančius asmenis, piniginę paramą derindami su socialinėmis paslaugomis. Skatinsime juos aktyviau dalyvauti darbo rinkoje, persikvalifikuoti, mokytis. Nuosekliai didindami pensijas tobulinsime pensijų sistemą. Užtikrinsime orų gyvenimą pensinio amžiaus žmonėms. Vykdysime visokeriopą šeimos rėmimo politiką. Spręsime šalies demografines problemas.

Visa socialinė valstybės sistema turi būti nukreipta skatinti motyvaciją, norą dirbti, pasirūpinti savimi, o nelaukti išmaldos ir išmokų iš valdžios.

Vykdysime aktyvią užimtumo politiką, kad kiekvienas galintis dirbti galėtų įgyti reikalingus gebėjimus ir rastų kur juos pritaikyti

Sieksime efektyvaus Lietuvos valstybės valdymo. Didinsime gyventojų pasitikėjimą valdžios ir savivaldos institucijomis, jų priimamais teisės aktais ir sprendimais.

Užtikrinsime, kad valstybės tarnyboje dirbtų tik aukšto lygio specialistai profesionalai, prisiimantys atsakomybę už savo veiksmus

Kursime aiškią, skaidrią, patikimą ir kiekvienam prieinamą nacionalinę sveikatos priežiūros ir ugdymo sistemą. Skatinsime sveikos gyvensenos principus, ankstyvą ligų diagnostiką ir profilaktiką, ypatingą dėmesį skirsime vaikų ir jaunosios kartos sveikatai. Sveikatos apsaugos sistema turi būti nukreipta į ligų prevenciją, o ne gydymą. Užkirsime kelią nepamatuotiems eksperimentams sveikatos sistemoje, kurie išvargino ir supriešino visuomenę. Sveikatos sistemą laikysime sisteminiu procesu – sveikatai skirti pinigai nėra išlaidos – tai investicija į Lietuvos žmonių ateitį, jos išsaugojimą ir stiprinimą.

Keisime visuomenės požiūrį į sportą, skatindami gyventojus formuoti fizinio aktyvumo įgūdžius ir sportą vertinti kaip vieną efektyviausių sveikatos ir gyvenimo kokybės gerinimo priemonių. Sudarysime gyventojams palankias teisines, socialines ir ekonomines sąlygas sportuoti

Skatinsime platesnį visuomenės įtraukimą į teisėkūros procesą, didinsime pasitikėjimą valstybės teisėsaugos institucijomis, o kartu ir tikėjimą demokratijos vertybėmis, valstybės ateitimi. Žmogaus teisių apsauga bus kertiniu principu tobulinat institucijų veiklą. Sieksime atstatyti Lietuvos žmonių pasitikėjimą teismais. Kova su korupcija išliks valstybės prioritetu.

Formuosime patrauklų visuomenės požiūrį į kaimą ir tvarų žemės ūkį. Gerinsime kaime gyvenančių žmonių gyvenimo kokybę, mažindami atskirtį tarp regionų. Skatinsime kurti ir vystyti tradicinius ir alternatyvius verslus. Remsime konkurencingų ūkių, gebančių gaminti aukštos kokybės sveiką ir saugią produkciją, kūrimąsi ir plėtrą, o taip pat ekologiškų, nacionalinės kokybės ir tradicinių produktų gamybą didindami sukuriamos pridėtinės vertės dalį.. Skatinsime nuoseklų žemės ūkyje vykdomos gamybos perėjimą prie mažų emisijų technologijų, žiedinės ir efektyvaus išteklių naudojimo, užtikrinant gamybos efektyvumą ir konkurencingumą. Skatinsime bioekonomikos plėtrą ir perėjimą prie tvarios maisto gamybos, vartojimo ir maisto švaistymo mažinimo, didindami investicijas į inovacijas ir ilgalaikės infrastruktūros modernizavimą skatinant kurti tvarias įmones.

Užtikrinsime šalies gyventojų teisę gyventi švarioje ir sveikoje aplinkoje. Sieksime mažinti taršą, modernizuosime visuomeninį transportą, skatinsime ekologiškai švaresnių degalų ir biodegalų gamybą bei naudojimą. Sukursime racionalią atliekų tvarkymo sistemą. Sieksime sureguliuoti kenksmingų atliekų importą

Atversime pagrindinių valstybės registrų duomenis viešam naudojimui (užtikrinant asmens duomenų apsaugą). Skatinsime subjektus kurti aukštos pridėtinės vertės produktus valstybės duomenų pagrindu.

Užbaigsime valstybės informacinių išteklių konsolidavimo procesą. Visi valstybės ir savivaldybių duomenys turės būti saugomi valstybės duomenų centruose, taip taupant kaštus ir mažinant fragmentaciją. Optimizuosime valstybės institucijų informacines sistemas, atsisakant perteklinės programinės ir aparatinės įrangos.

Vykdysime tęstinę užsienio politiką, užtikrinančią gerus santykius su visomis pasaulio valstybėmis, pagrįstus demokratijos, lygiateisės partnerystės, savitarpio pagalbos ir abipusės naudos principais. Didžiausią dėmesį skirsime mūsų tarptautinio saugumo ir gerovės pagrindui – Europos Sąjungai, NATO ir gerų kaimyninių santykių vystymui.

Aktyviu dalyvavimu tarptautinių organizacijų, ypač NATO ir ES, ESBPO veikloje, užtikrinsime Lietuvos saugumą ir ekonominį stabilumą.

Viktoras Uspaskich thumbnail

“TIKĖDAMAS ŠIA PROGRAMA ASMENIŠKAI INVESTUOSIU Į LIETUVOS RAJONUS”

Siekdami užtikrinti geriausią jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ patvirtinsite savo sutikimą su slapukų naudojimu.